Pasirinkau studijuoti mediciną, nes tai yra ypač vertinama specialybė, darbas susijęs su klinikinių pacientų konsultavimu ir vis naujais moksliniais atradimais.
Vadovo A. Andrijausko pamokos suteikė daug biologijos žinių bei mokymosi principų išmanymo. Geriausiai išlikę atsiminimai – tai metodiškai paruošti užsiėmimai, kurie buvo kvalifikuoti ir įdomūs. 
Danielius Serapinasgydytojas genetikas, medicinos mokslų daktaras

Esu gydytojas chirurgas, dirbu ligoninėje, poliklinikoje. Pasirinkau būtent šią medicinos sritį, nes mane visuomet domino efektyvus ligų gydymas intervencijos būdu. 
Užsiėmimai Jaunųjų medikų akademinije suteikė daug naudingų medicinos ir biologijos žinių, vertingų ir studijuojant, ir dirbant. 
Būsimiems medikams palinkėčiau neišklysti iš savo pasirinkto kelio, būti ryžtingais ir sėkmingai siekti užsibrėžto tikslo. 
Bronius BuckusVilniaus universiteto absolventas, dirba Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje

Jaunųjų medikų akademijoje labiausiai įsiminė A. Andrijausko pamokos, įdomūs medicininiai praktikumai ir smagi bendraminčių kompanija. 
Niekada neabejojau pasirinkta profesija, nors, kaip ir kiekviename darbe, buvo sunkių akimirkų. Svarbiausios savybės būtinos geram medikui – tai sąžiningumas ir kantrybė. Būsimiems medikams linkiu išlikti stipriems ir ryžtingai eiti pasirinktu keliu.
Egidijus JakiūnasVilniaus universiteto absolventas, dirba Vilniaus Antakalnio ligoninėje

Etno studija „Šiaudelis” – unikaliausia veikla mieste! Čia buvo pačios geriausios pamokos apie meilę Lietuvai, tautiškumą, natūralių medžiagų (šiaudų, molio) naudojimą. 
Nuo pat mažens tai buvo vieta, kur galėdavome nusiraminti po šėlionių mokykloje, sėsti ir keletą valandų ramiai bei kruopščiai padirbėti. Ačiū mokytojoms Astridai ir Alvyrai, kurios su didele meile, kantrybe mokė mus techninių, meninių subtilybių ir skatino mažus vaikus tapti geresniais. Tvirtai tikiu, kad be šios veiklos būčiau tapusi kitokiu žmogumi.
Dominyka Grigaitė, Vilniaus universitetas, genetika, magistras

Šiandien retas lietuvis ką nors žino apie šiaudinius sodus. Dažniausia jie yra parodų eksponatai arba dovana garbiam užsieniečiui. Daug kruopštumo, kantrybės ir ramios sielos būsenos reikalaujantys sodai, išgrynina mintis, o susikaupimas ir ramybė padeda sukurti nepakartojamo grožio kūrinius.
Džiaugiuosi savo mergaitėmis, gebančiomis sukurti nuostabius sodus, kurie tapo mūsų tautos pasididžiavimu. Už tai esu dėkinga visai centro bendruomenei, o ypač etninės veiklos mokytojoms Astridai ir Alvyrai, jos sudomina jaunuolius etnokultūra ir ugdo dorines vertybes. Tai veikla, kuri paliečiant, stebint, įsižiūrint ir kuriant, suteikia teigiamas emocijas, malonius išgyvenimus ir žaismingumą šiais informacinių technologijų laikais.
Aušra Dambrauskienė, Ugnės ir Agnės mama, VMKMC tarybos narė

Pirmiausia išmokau pasigaminti pagrindinę šiaudų sodo „statybinę” detalę. Vėliau jau gerai mokėjau atsirinkti ir paruošti šiaudus sodo suvėrimui, pritaikyti įvairių atspalvius klijuotiems paveikslėliams.
Prisimenu, kaip su dėstytojomis gaminome tremtinių vagono miniatiūrinį atitikmenį. Darbas buvo nelengvas, bet mes visi kartu pabaigėme šį įsimintiną kūrinį, kuris buvo labai įspūdingas. Nunešę savo darbą į Genocido aukų muziejų, sukėlėme susirinkusiųjų emocijų antplūdį.
Tomas Šilinikas, Kauno technologijos universiteto studentas

Atsiminimą apie Vilniaus moksleivių kūrybos ir mokymo centrą rašau tame pačiame suole, už kurio pirmą kartą atsisėdau prieš 8-erius metus, kai pas A. Gaspariūnienę ir A. Maniuškaitę mokiausi šiaudo paslapčių, keramikos meno, pamilau gamtos dovanas. Pedagogėms, kurias vadinu savo gyvenimo Mokytojomis, esu dėkinga už visapusišką mano asmenybės ugdymą, įskiepytą meilę praeities tradicijoms ir suvokimą šį tęstinumą išsaugoti. Būtent todėl sėdžiu javais kvepiančioje klasėje ne mokinės, o mokytojos kėdėje ir, laukdama savo auklėtinių, jaučiu atsakomybę perteikti visa tai, ką man pačiai suteikė ši mokykla.
Aira Gurauskaitė, studijos „Šiaudelis“ auklėtinė ir studijos „Sodžius“ mokytoja

Nepamenu, kada pirmąjį kartą mano mažytės vaikiškos kojytės peržengė šios mokyklos slenkstį, tačiau neabejoju, kad ta diena buvo ypatingai pažymėta mano gyvenimo knygoje. Džiaugiuosi, kad vaikystės metai prabėgo būtent čia. Šio centro mokytojai yra puikūs savo srities žinovai, gebantys motyvuoti, padedantys kiekvienam mokiniui lavinti vaizduotę, auginti kūrybos sparnus ir parengti juos skrydžiui. 
Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam iš jų, kasdien dalinančių mums šilumą, meilę, supratimą, dalelę savo širdies, mokančių mylėti gyvenimą ir juo džiaugtis. 
Brangūs Mokytojai, noriu paminėti vieną labai svarbų dalyką – apie kurį galbūt nesusimąstote – mes visuomet prisimename, sapnuojame ir mylime Jus taip, kaip Jūs mylite mus ir nesvarbu, kad jau ilgą laiką mus skiria šimtai mylių. 
Lina Sereičikaitė, Vilniaus Žemynos gimnazijos moksleivė

Labai džiaugiuosi, kad centras švenčia 25-ąjį jubiliejų. Noriu padėkoti už nuostabią veiklą. Kaip dabar prisimenu tas džiugias akimirkas, praleistas dainavimo klasėje. Mokėmės ne tik dainuoti ir groti, bet dalyvavome koncertuose, kūrėme įvairias šventines programas, rodėme jas tėveliais bei bičiuliams. Tai buvo vieta, į kurią visą laiką norėjau sugrįžti, už tai ypatingai esu dėkinga dainavimo mokytojai J. Sereičikienei. Ačiū! Šaunu, kad Vilniaus moksleivių kūrybos ir mokymo centras išlaikė tradicijas, užaugo ir tobulėja toliau. Linkiu visiems kūrybinių atradimų ir užsibrėžtų tikslų siekimo!
Gintarė Anamta Šilalytė, buvusi VMKMC auklėtinė, Kipras